Norint vykdyti prekybą internete visada reikia tinkamai numatyti paslaugų teikimo sąlygas, svetainės naudojimo taisykles ir sąlygas, asmens duomenų tvarkymo politiką ir kitą informaciją kurios reikalauja Lietuvos respublikos bei Europos teisės aktai.
Visi aprašymai ir nuostatos turi atitikti reikalavimus norint sėkmingai sudaryti sutartį su bekuria elektroninių mokėjimų sistemas teikiančia įmone.
Norint turėti galimybę klientams atsiskaityti mokėjimo kortelėmis, bankiniu prisijungimu ar kitu populiariu mokėjimo metodu bei taip pat išvengti nesutarimų su klientu, privalu individualiai ir tinkamai pasiruošti teisinius svetainės puslapius.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.2287 straipsnio 1 dalis reikalauja, kad nuotolinės ir ne prekybai skirtose patalpose veikiančios įmonės atskleistų klientams šią informaciją:
- Svarbiausias produkto ar paslaugos savybes;
- Duomenys apie prekybininką (vardas, pavardė, pareigos, juridinio asmens rūšis);
- Adresas, telefono, fakso numeriai, elektroninio pašto adresas, verslininkas kurio vardu veikia ir kurio vardu vartotojas gali pateikti skundą;
- Bendra prekių ar paslaugų kaina, įskaitant mokesčius; jei kainos negalima pagrįstai apskaičiuoti iš anksto, jos apskaičiavimo būdas; visos papildomos transportavimo, pristatymo, pašto ir kitos išlaidos; arba, jei išlaidų negalima pagrįstai apskaičiuoti iš anksto, informacija apie tai, kad jas gali tekti kompensuoti;
- Jei jos nėra nustatytos remiantis standartiniais įkainiais, ryšio priemonių naudojimo sudarant sutartį išlaidos;
- Mokėjimo, pristatymo, sutarties vykdymo, produktų tiekimo ar paslaugų teikimo terminai ir prekiautojo elgesys su klientų skundais;
- Teisė atsisakyti sutarties: šios teisės įgyvendinimo sąlygos, terminas ir tvarka pagal Civilinio kodekso 6.22810 straipsnį, pavyzdinė sutarties atsisakymo forma arba pranešimas, kad vartotojas neturi teisės atsisakyti sutarties pagal Civilinio kodekso 6.22810 straipsnį, arba aplinkybės, kuriomis vartotojas netenka teisės atsisakyti sutarties;
- Informacija, kad vartotojas yra atsakingas už produktų grąžinimo išlaidas, jei taikoma.
- Jei jis nutraukia sutartį, įskaitant nuotolinių sandorių atveju, daiktų grąžinimo išlaidas, jei prekių dėl jų pobūdžio negalima grąžinti paštu;
- Žinoti, kad atsisakymo nuo sutarties pagal Civilinio kodekso 6.22810 straipsnio 9 arba 10 dalį atveju vartotojas apmoka pagrįstas prekybininko išlaidas;
- Priminimą apie teisės aktuose nustatytą daiktų garantiją;
- Vartotojų aptarnavimas, po sutarties sudarymo vartotojams teikiamos paslaugos, kokybės garantija (komercinė garantija) ir jos sąlygos, kai taikoma;
- Jei reikia, prekiautojo elgesio kodeksą ir informaciją, kaip jį gauti;
- Jei taikoma, sutarties terminas ir, jei tai neterminuota arba automatiškai pratęsiama sutartis, sutarties pratęsimo nutraukimo aplinkybės;
- Jei reikia, minimali sutarties trukmė;
- Užstatai ar kitos finansinės garantijos, kurias klientas turi pateikti ar sumokėti prekybininko prašymu, taip pat jų naudojimo aplinkybės;
- Galimybė pateikti skundą arba kreiptis į teismą, taip pat jų panaudojimo aplinkybės;
- Jei reikia, skaitmeninio turinio veikimo savybes, įskaitant visas naudojamas technologines apsaugos priemones;
- Kai tinkama, skaitmeninio turinio suderinamumą su technine ir programine įranga, kiek prekiautojas apie tai žino arba turėtų žinoti.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.2287 straipsnyje pateikiamas visas sąrašas informacijos, kuri turi būti atskleista vartotojams: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.8A39C83848CB/esRxKAWzCy.
Būtina pateikti informaciją apie pristatymo apribojimus, mokėjimo būdus ir neteisminio ginčų sprendimo instituciją.
Prieš įsigyjant produktus ar paslaugas, jas teikiančios interneto svetainės privalo pateikti aiškią ir įskaitomą informaciją apie visus pristatymo apribojimus ir galimus mokėjimo būdus pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnio 3 ir 4 dalis. Pardavėjo ir paslaugų teikėjo interneto svetainėse, jei įmanoma, turi būti pateikta informacija apie subjektus, atsakingus už vartotojų klausimų sprendimą ne teisme: subjekto pavadinimas, adresas ir interneto svetainės URL. Šie duomenys turi būti pateikti aiškiai, suprantamai ir prieinamai. Jeigu verslininkas atsisako tenkinti vartotojo reikalavimus arba juos tenkina tik iš dalies, verslininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi, savo atsakyme privalo pateikti informaciją apie vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą, į kurį vartotojas gali kreiptis. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 22 straipsnis: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.D790096B17EE/QhNfecuVVU nurodo vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektus.
Būtina pateikti nuorodą į Elektroninio ginčų sprendimo platformą.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 524/2013 dėl elektroninio vartotojų ginčų sprendimo 14 straipsnis Europos Sąjungoje įsisteigusios komercinės įmonės, kurios sudaro elektroninės prekybos ar paslaugų teikimo sutartis, savo interneto svetainėse privalo pateikti elektroninę nuorodą į Elektroninio ginčų sprendimo platformą, vadovaujantis šiomis nuostatomis: http://ec.europa.eu/odr/.